- pirdinėti
- pirdinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. vlg. juok. 1. be nuoseklumo, puldinėjant dirbti: Tu be reikalo čia pirdinė́ji Ėr. Pirdinė́ja iš kampo į kampą, o darbas nejuda Paį. Tu par daug pirdinė́ji apie tuos gyvulius Mžš. 2. Skr, Kair vaikštinėti, valkiotis be darbo: Senis pirdinė́ja po namus Jnšk. Ko čia pirdinė́ji, ar darbo neturi?! Srv. Mat nieko nedirba, pirdinėja sau pasturgalį pastatęs, ir tiek Lnkv. \ pirdinėti; apipirdinėti; pripirdinėti; supirdinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.